užkampinis

užkampìnis, -ė adj. (2), ùžkampinis (1) NdŽ 1. NdŽ esantis užkampyje, nuošalus: Dar pavažiuosi geroką kelio galą, kol pasieksi užkampiniùs Lš. Užkampiniuose valsčiuose žmonės, įnikę į savo žemę, susišaukė viens antro vardą P.Cvir. 2. būdingas užkampiui: Lietuvių literatūra šiandien nėra viena užkampinė, regionalinė P.Cvir. 3. KŽ vengiantis viešumos, slaptai veikiantis, slaptas: Užkampìnis raštininkėlis NdŽ. Užkampinis advokatas TS1900,12.